Kartais, kai atrodys, kad namo statybos jau baigtos, paaiškės, kad reikės dar šį tą nuveikti priduodant namą. Termovizinis tyrimas – tai, nuo ko verta pradėti dar vieną etapą, einant namo statybų link.
Kas yra atitvarai?
Tad jeigu pasidarysite termovizinį tyrimą, o vėliau stengsitės įsisprausti į energinio sertifikavimo rėmus ir atitikti reikalavimus, pamatysite, kad yra numatyta jų nemažai. Geriausia samdytis profesionalus, kurie padės susitvarkyti sunkiose situacijose, pasakys, ką daryti, kad galbūt namas pagaliau imtų neleisti oro. Jie žinos, kaip praktikoje ištaisyti nesandarumo klausimą, o jūs, savo malonumui, taip pat galite ir paskaityti naudingumo klasių apibūdinimus bei reikalavimus. Vienas iš jų – užtikrinti ir tam tikrą atitvarų energinį naudingumą. Atitvarai – terminas, kurio niekada nevartojame, tačiau fiziškai šiuos daiktus paprastai pažįstame. Štai keleto atitvarų pavyzdžiai. Tai visiems mums pažįstami stogai, kitaip vadinami namo kepurėmis. Nesvarbu, ar bus gyvenamasis pastatas, ar viešosios paskirties, ar pramoninis, tačiau jis visada turės stogą. Kitas atitvaras – perdangos. Gali jų ir nebūti, jeigu iš karto bus stogas. Dar yra šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu. Taip pat kai kuriuose pastatuose bus ir perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių. Tačiau stogas ir perdangos ore nekybos. Turi būti sienos. Sienose bus langai, vartai, durys, stoge gali būti stoglangiai ir kitos skaidrios atitvaros. Visoms šioms atitvaroms yra taikomi tam tikri reikalavimai, pagal tai, kaip pavyksta juos atitikti, galima ir numatyti energinio naudingumo klasę. Galbūt termovizinistyrimas jums iškart atvers akis ir parodys, kad jau dabar reikėtų pasirūpinti kai kurių atitvarų (pavyzdžiui, stogo, o galbūt langų) sandarumu.
Patikslinimai apie atitvaras
Kur tiksliai reikėtų žvelgti, kai bandome suprasti, ar atitvarai sandarūs? Reikia žiūrėti, kaip reikalai tarp pastato pamatų ir išorinių sienų. Tai bus vienas iš skaičiavimų, kurio rezultatas galiausiai keliaus į bendrą koeficientą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į angas, esančias sienose, skirtas langams, durims, bei aplink jas esančias. Gal ten reikia užsandarinti? Nešiltintas stogas gali turėti labai daug angų, pro kurias eis šiluma. Dar viena jautri vieta – fasadų išoriniai bei vidiniai kampai. Mat medžiagų sandūroje yra daugiau tarpelių, taigi, ir pralaidumas temperatūroms yra didesnis. Vietose, kur susikerta balkonų medžiaga ir sienų, irgi gali būti plyšių, kurių plika akimi nematome, tačiau ten irgi gali reikėti hermetinti.